Diskografija

Molekulių džiaugsmui

Kartais norisi atsistoti,
Ant savo dviejų,
Angelams ir archangelams
Pagrūmoti kumščiu,
Kam leido jai ateit,
Ir tris kartus išeit,
Kad net pats kaimynas Steponas,
Tarytum ritualą, kartodavo, kartodavo, „davai, davai“

Kartais norisi peiliu
Pereiti per savo rankas,
Kad iš venų, arterijų
Išeitų jėga kuri negali suprast,
Iš kur tas skausmas kairėj
Ir ta kilpa dešinėj,
Iš kurios kaimynas Steponas
Ištraukęs mane kartodavo, kartodavo „davai, davai“

Metai kaip pirštas
Nurodo, kas juda link kur,
O gyvenimas kaip upė
Ten pat neįbrisi du kartus,
Dėl to kas vakarą meldžiuos,
Kad jei viskas būtų gerai,
O man pakaks ir kaimyno Stepano,
Nuolat kartodamas, kartodamas, „davai, davai“

Kas per padaras,
Man įsikibo į ranką?
Nei moteris,
Nei pats Pinčiukas velnias,
Hibridas žmogaus,
Ir kobros iš Ugandos
Žodžiu, būtybė ryški
Neišjudinamos karmos.

Sudie, sudie, kontroliere, sudie,
Sudie, sudie, preliudija į meilę, sudie.

O aš toks naivus,
Riedu, riedu lyg Kamčiatkos,
Mano asmens kodas nurodo,
Aš jau pražydęs meilei,
Gražus, tikslus,
Ryškus kaip saulė,
Jei įkasi man,
Aš išeisiu kaip sraigė.

Sudie, sudie, kontroliere, sudie,
Sudie, sudie, preliudija į meilę, sudie.

Jie belaisviai tarp savo akių,
Drugeliai skrendantys link debesų,
Tamsuolis, kertantis jiems gėles tai aš
Atsitraukimui nėra, nėra kelių,
Nutrukę laidai išorinių ryšių,
(išprotėjusiam) mašinistui galutinė stotis- tu
O o o………….

Pasigailėkit visų gyvų padarų,
Tamsuolis irgi gali būti žmogum,
Atleiskit, jei kažkam per skaudu,
O o o…………………

Paukščiai pavasarį negrįš į lizdus,
Nuotaka paliko savo namus,
Jie tupi dviese kažkur tarp šakų,
O o o……………..

O aš jiems kelyje tiesiog žydėsiu aguona,
O aš jiems kelyje tiesiog žydėsiu aguona,

Jie belaisviai tarp savo akių,
Drugeliai skrendantys link debesų,
Tamsuolis kertantis jiems gėles, tai aš

Karaliene, atleisk
Norėjau paklaust
Kam skirti tavo kerai
Ir kas aš tau
Tavo burtų vištidėj
Po numeriu x
Ar kolibris zooparke
Ar tiesiog eilinis klonuotas ožysBet karaliene leisk
Tau atidaryti duris
Nes tu žymiai gracingesnė
Negu pati ponia mirtis

Karaliene, kam kilpos?
Mužikai patrukę
Naujos rinkos kryptim,
Ir kur toki rast
Kuris išliktu sveikas
Pabuvęs tavo glėbi,
Į mane nežiūrėk,
Aš jau seniai vasaros 5
Bet atmink, jei bus silpna
Skambink numeriu 03

Ir tada, karaliene,
Aš tau atidarysiu duris
Nes tu žymiai gracingesnė
Negu pati ponia mirtis,
Karaliene, atleisk
Norėjau paklaust
Kam skirti tavo kerai.

Gyvenimas gražus,
Kol vaikštai po stalu,
Na ir kas, kad tau jau trisdešimt du,
Aš pats sau bahisatva,
Aš valgau grybus
Suvartojęs dažniausia,
Žinau kas man bus,
Nusimausiu kelnes,
Išlankstysiu pirštus,
Rodydamas (mistinius) ženklus,
Išvaikysiu velnius
Ir iškėlęs rankas į dangų sušuksiu…..

Paskutinį pavasarį
Tarytum, tarytum ant ledo
Paskutinį pavasarį
Brangioji, laikyk, aš tavo glėby,
Nors tavo glėby,
Tarytum, tarytum ant ledo,
Bet paskutinį pavasari,
Brangioji slyskim kartu…..

Gyvenimas gražus,
Nors viskas plaukia
Bala žino kur,
Aš stoviu ant vienos kojos,
Kita dėti baisu,
Mūsų kaime tręšia,
Net šventųjų takus,
Tai išvydės Gutama
Neišliko ramus,
Šioje žemėj žaidimas
Vyksta į vienus vartus
Todėl aš vaikštau prieš vėją
Ir šaukiu…

Mano rokenrolas
Įkinkytas baltas arkliukas,
Mano rokenrolas
Įkinkytas baltas arkliukas,
Molekulių džiaugsmui,
O gal sielos gerovei
Nekartą pirštais badytas,
O man atstoja deguonį

Siųstas Dievo arkliuk,
Siųstas Dievo arkliuk,
Siųstas Dievo arkliuk,
Siųstas Dievo arkliuk…..pasiimk.

Nepravėręs gerklės
Nevaikščiosi vandeniu,
Nepajutęs rimties
Nenešiosi džiaugsmo kibirais,
Tarytum naujos reformas
Per viską neštis kanopomis
Gėrėtis naujausiomis formomis,
O visa kita į popierius, popierius…

Siųstas Dievo arkliuk,
Siųstas Dievo arkliuk,
Siųstas Dievo arkliuk,
Siųstas Dievo arkliuk…..pasiimk.

Mano rokenrolas žiemoja
Trečiojoje šalį
Mano rokenrolas ten,
Kažkur sūkurį,
O aplinkui, aplinkui
Nuolatinė žiema,
O aplinkui, aplinkui
Nuolatinė žiema.

Paimkit mane
Suriškit mane
Ir išveskit prie jūros
Sušaudyt saulėtekiu

Bauskit mane
Galit teisti mane
Iš skverno įšokus širdis
Gal atlaikys koks džiaugsmas

Labai atsargiai
Jei galima pirštų galais,
Banteliais, mazgeliais,
Surazgykyt ir tiesiai tenai

Prie jūros
Basam, nuogam, bet laimingam,
Prie jūros,
Aklam, tamsiam, bet teisingam,
O kvailutė Onutė parves,
Netokį pat gal šiek tiek sudarkytą,
O kvailutė Onutė parves
Kvailį Joną namo toki laimingą.

Bėgam rateliais kilpelėm
Bėgam link tikslo,
Bet ar vidurio kelias
Tai tik ne fikcija,

Sakau, bet bijau
Va, mus lyg smilgas nuraus
Supins, sudžiovins
Ir ant vinies grožiui pakars.

Nori visko taip atvirai
Pasakyk kokiu formatu
Įrašysiu glaustai.
Nušvitę nesikapsto giliai
Nesimėto žodžiais
Tarytum kabliais.
Klystantys teisia griežtai
Nuo to rauna stogą
Noris vaikščiot kampais.
Pyktis neleidžia judėt
Atleist….

O tu kartoji
Viską padengsim rūdim, rūdim….

Likimas tampo už piršto
Jeigu ne jis
Galėčiau visai pranykt
Rugsėjį pavasarį, koks skirtumas,
Kada grėstų išsitaškyt.
Šiandien žydėjimas muzika
Neklausk, kas laukia rytoj.
Lemputė
Tai šviesk sauluže mana………

O tu kartoji
Viską padengsim rūdim, rūdim….

9. Alutis

10.

Sėdėti per naktį buvo smagu,
Užmiršome viską, kas buvo skaudu,
Net užmiršome ir tai, kas buvo svarbu,
Mes palikome už durų
Savo klaidas ir batus,
O už lango buvo minus trisdešimt du,
Aš užjaučiu tuos, kam važiuot autobusu,
O tu man sakai; aš noriu būti kitur,
Brolau, juk viskas gyvenime savo laiku.

Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam
Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam
Tai prašau tavęs nekartok, kad tu nori būti kitur
Nes ir taip viskas juda, juda nežinia kur?

Kartais atrodo artėja piz….,
Kartais, kad viskas dar priešaky ,
Aš žinau mums lieka viena, judėti pirmyn
Ar aukštyn ar žemyn , ar bristi gilyn
Kiekvienas mes esam savo duobėtam kely
Ir jei šiandien ryte tu krenti
Reiškia rytoj tu kilsi aukštyn,

Nes juk viskas gyvenime juda viena kriptim
Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam
Nes juk viskas, viskas gyvenime taip trumpam
Tai prašau tavęs nekartok, kad tu nori būti kitur
Nes ir taip viskas juda, juda nežinę kur?

11.

Nesuprantu,
Stebėdamas regiu atsikartojimus,
Veiksmus, kurių prasmės
Suvokti negaliu,
Žodžiu, dalgiu,
Tarytum venomis,
Ir akmeniu dažnam,
Gulamės abu,

Tai man mirštančiam,
Paduokit akmenuką,
Kad žemėn smigtume Abu,
Man mirštančiam,
Paduokit akmenuką,
Kad skęsdami nekeltume bangų…..

Brūkšniu, tašku,
Išlydime poetus,
O patys virstam
Pauzėm tarp dainų,
Ir taip ramu, nyku,
Nutrukus nervų gijoms,
Nuo to ką laiko
Pagrindu kietu…..

Linkėjimai tau

Nieko nuostabaus, kad ant tavęs padėjo skersa
Į tave žiuri skersai
Man būtų keista, jei viskas būtų nors truputi kitaip

Kažkur aš girdėjau, o galbūt skaičiau
Istorija nematė, kad nors kartą būtų kitaip

Kokiu kampu bestovėtum, kažkam stovėsi galu,
Ką bekalbėtum, vistiek kažkam liksi neteisus

Kažkur aš girdėjau, o galbūt skaičiau, klaidinga
Manyti, kad neklysti tik tu

Aš padėjau skersinę, dabar tarp mūsų truputi aiškiau

Man nesvarbu kas tau tarp kojų
Svarbiausia netrukdytų bendraut

Man nesvarbu ką tu apie mane galvoji
Svarbiausia neužgauk

Aš padėjau skersinę, dabar tarp mūsų truputi aiškiau

mano gyvenimas - sidabrinės svajonės
o tu man sakai, brangusis, nesvaik
galbūt aš tau tik pilkas praeivis,
bet žinok tik tavo dulkėtam kely
ir aš tau net negaliu pasakyti,
kad net negaliu gyvent be tavęs
nes juk žiurek kažkaip gyvenu,
na, jau kaip man atrodo netaip ir svarbu

tai nekaltink manęs, kad as per daug
rūkau ir geriu
juk iskur tau žinoti ka
reiškia svaigti už du 2.X

greičiausiai ir vėl aš neteisus
leidęs likimui eiti savo keliu,
bet kaip netikėti likimo pirštu,
kur jis duria žiurėk, žiūrėk, ten ir tu
gal tik todėl aš rūkau ir geriu
nenoriu tikėti, kad šito daugiau jau nebus,
juk mano gyvenimas - sidabrinės svajonės
o tu man sakai brangusis, nesvaik.

tai nekaltink manęs, kad as per daug
rūkau ir geriu
juk iskur tau žinoti ka
reiškia svaigti už du 2.X

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Į Pasaulį žvelgiu šiek tiek kitokiu kampu
Ir galbūt, galbūt aš neteisus
Bet kur mane dėt, juk viskas sukas ratu,
Aš viską, išpirksiu savo, savo laiku
O pasaulyje daug įvairių susikirtimo taškų
Ir gal būt, gal būt vienas iš jų, tu
O aš net neprisimenu kuo tu, kuo tu vardu,
O tu man atsakai, tiesiog vadink draugu

Ir taip du tūkstančius metų
Mes judam velnias žino kur
Nuo durų prie durų
Tik tam, kad būtų šviesiau
Nuo durų prie durų
Tik tam, kad būtų šviesiau

Kiek daug aplinkui baisiai piktų žmonių
Gal todėl gyvenime aš vaikštau šiek tiek lanku,
Aš pažįstu ir tuos, kas moka dainuoti švariai,
Bet nei vienas iš jų dar nepakilo aukštai,
O man gyvenime duota, duota nedaugiau negu tau,
Tiesiog aš į viską žvelgiu truputį šviesiau,
Ir tai ką aš sukūriau priklauso, priklauso ne man
Tiesiog tai virsta priežastim judėti toliau

Ir taip du tūkstančius metų
Mes judam velnias žino kur
Nuo durų prie durų
Tik tam, kad būtų šviesiau
Nuo durų prie durų
Tik tam, kad būtų šviesiau

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Tu nuostabi, matai mane
Tai kam bandai ištrint kaip klaidą
Tu nuostabi, mini kažkur
Bijai, kad neišvežčiau į Džemeiką?
Tu nuostabi, keiti mane
Tarytum didžėjus keistu ritmą
Tu nuostabi, turi kažką
Ką net neįkerti pati

Mano širdis, įgavo tavo veido formas
Nusišypsok, mane jau veža į reabilitacijos centrą.

Tu nuostabi, mano ryšys
Tarp šio ir ano pasaulio
Tu nuostabi, buri kažką
Bandai pakeisti mano karmą?
Tu nuostabi, žvelgi tik tai
Per savo geometrines formas
Tu nuostabi, nors atstumi mane,
Bet kas dėl tavęs prarastų galvą

Mano širdis, įgavo tavo veido formas
Nusišypsok, mane jau veža į reabilitacijos centrą.

Audio clip: Adobe Flash Player (version 9 or above) is required to play this audio clip. Download the latest version here. You also need to have JavaScript enabled in your browser.

Žinai, man vėjas seka pasakas
Kaip nuostabu keliaut svetur
O man gražiausia pasaka –
Tai tu
Aš būsiu didelis kaip mėlynas dangus
Laimingas kaip pavasaris
Kartodamas aš tau žodžius

Tegul pasaulis eina po velnių
Kai tau sunku, kai tau graudu
Tegu diena bus apsiniaukusi, šalta
Tai jau ne taip, ne taip svarbu
Svarbu suprast, kol mes kartu
Gyvenimas nebus mums toks baugus

Bijau, išauš diena baltam sode
Paliks mane, pamirš mane
Šita diena, o gal kita
O tu sakai, kad nieko amžino nėra
Tai netiesa, tiesa tik ta,
Kas dievo duota, tas amžina yra

Tegul pasaulis eina po velnių
Kai tau sunku, kai tau graudu
Tegu diena bus apsiniaukusi, šalta
Tai jau ne taip, ne taip svarbu
Svarbu suprast, kol mes kartu
Gyvenimas nebus mums toks baugus

Šalia tavęs nauji veidai
Ar tau gerai, ar tau blogai
Jiems nusispjaut, jų nebejaudina jausmai
Kita diena ir tu kita
Kitam gale skambės tyla
Alio? Manes jau nebėra

Tegul pasaulis eina po velnių
Kai tau sunku, kai tau graudu
Tegu diena bus apsiniaukusi, šalta
Tai jau ne taip, ne taip svarbu
Svarbu suprast, kol mes kartu
Gyvenimas nebus mums toks baugus.

Ir vėl visiem visiem visiem per rankas
O taip norėjos gyvam gyvam dar į glėbį
Ir štai tik lieka rašyti dainas
Onute, kodėl mes negalim mylėti?

Mūsų niekas niekas niekas neteis,
Mes patys sau patys sau atpirkimo atpirkimo ožiai
Užgniaužėm tai, kas galėjo žydėti,
Praradom tai, kuo galėjom tikėti.

Štai mano koja,
Štai mano ranka,
Surišk, juk mus traukia ten pat.
Ir gal tada, Onute, mes išmokslim mylėti
Ir gal tada, Onute, mes išmokslim mylėti

Rankom laikom laikom laikom kažką,
Žodžiais tam tam nustatom ribas.
Bėgam, einam patys pigiau už prekes,
O taip norėtųs mylėti
O taip, Onute, noretųs mylėti.

Nusėdo sėdo mūsų mūsų jausmai,
Dantim kalenam vis bandom bandom bandom ištart
Kibirkstėlę įpūsk, - mes liepsnosim ilgai
Kibirkstėlę įpūsk, - mes liepsnosim ilgai.

Štai mano koja,
Štai mano ranka,
Surišk, juk mus traukia ten pat.
Ir gal tada, Onute, mes išmokslim mylėti
Ir gal tada, Onute, mes išmokslim mylėti

Tu per silpnas eit su manim kartu,
Tu per silpnas žengt ūkanotu keliu,
Tu per silpnas eit nežinomybės takais,
Tu per silpnas siekt napasiekiamo,

Bet gal žemuogės, kurias rinktume
Būtų saldžios,
Ir lietus, plaunantis ašaras, gaivus,
Gal mūsų rankos susipynusios
Nupintų pasaką,
Ir ryto tyloj mus šypsotųs dangus,
Ir ryto debesim mums šypsotųs dangus
Ir ryto rasoj mums šypsotųs dangus.
žodžiai ir muzika:V.Vaineikytė

Na tai kas, kad mano protas aptemęs,
Na tai kas, kad nėra pinigų,
Svarbu žinoti, kad yra pasauly,
Tik tau toks brangus žmogus,

Kai metai neturėjo dienų,
Ir mėnesiai atrodė kaip dienos,
Aš ieškojau kur slėpės alus,
O radau kur slėpėsi fėją,
Nežinodamas kas yra gerai,
Praleisdavau dienas aš vėjais,
Sutikęs čekius dalinančią fėją,
Ji man pasakė….

Na tai kas, kad tavo protas aptemęs,
Na tai kas, kad nėra pinigų,
Svarbu žinoti, kad yra pasauly,
Tik tau toks brangus žmogus,

Gražiai pastatyti namai,
Šalia žydi gėlės laukuos,
Toli jūroj skęsta laivai,
O tau pievoj dainuoja vaikai,
Ir šimtas metų,prabėgo kaip du
Ir gimtadienis atrodė kas dieną,
O fėja aš tau priskinsiu gėlių,
Nes matyti tave širdžiai taip miela,

Na tai kas, kad mano protas aptemęs,
Na tai kas, kad nėra pinigų,
Svarbu žinoti, kad yra pasauly,
Tik tau toks brangus žmogus.

Įpilk dar šiek tiek
Ir tada mane galėsi išnešt
Įpilk dar šiek tiek
Ir tada mane galėsi išnešt
Aš norėjau kaip galima,
Kaip galima geriau, o išėjo kaip visada
Ir galbūt, galbūt aš tau per silpnas
Bet kiekvienam savo našta
O tu kalbėjai tiek daug
Ir taip abstrakčiai, kad aš net nesupratau apie ką
Tai palaimintas tas, kas mato prasmę, ten kur jos gal būt ir nėra

Tai brangioji, prašau,
Nevaryk tu arklių
Greit aš pats parjosiu ant jų
Tai brangioji prašau,
Nevaryk tu arklių
Neišėjo, ką gi, bus priežastis, pasukti kitur

O tu man rodai tiek daug
Įvairiausių ženklų
Matos, aš juos ne taip supratau
Kai aš tau siūliau būti,
Būti kartu, tu atsakei, jei tik draugais
Ei!!!!! Nekenčiu žodžio „draugai“
Kaip kvailai ir tuščiai
Čia skamba žodis „draugai“

Tai brangioji prašau,
Nevaryk tu arklių
Greit aš pats parjosiu ant jų
Tai brangioji prašau,
Nevaryk tu arklių
Neišėjo, ką gi, bus priežastis, pasukti kitur

Įpilk dar šiek tiek
Ir tada mane galėsi išnešt
Įpilk dar šiek tiek
Ir tada mane galėsi išnešt

10.

Pažiūrėk, kiek daug,
Kiek daug gražiu gėlių,
Gal ir aš tenai kur nors
Tarp jų tupiu,

Gal ir vėl bandysiu aš,
Užkalbinti tave,
Bet ir vėl pradėsiu alpti,
Kai praeisi pro mane.

Pa pa pa pa pabučiuok mane,
Juk tai daryti sitaip gera.
Pa pa pa pa pabučiouk mane,
Nes tu turbo pana…..

Tu, tik, pagalvok,
Jei mes butume kartu,
Mes galėtume kalbetis,
Netupėčiau tarp geliu

Nebereiktu man kankintis,
Kai tave aš sutinku
Ir į kelnes privaryčiau
Jei nupirktum man ledų.

Pa pa pa pa pabučiuok mane,
Juk tai daryti sitaip gera.
Pa pa pa pa pabučiouk mane,
Nes tu turbo pana…..

Ir kai naktį tu miegosi,
Aš atesiu pas tave
Ir į ausį tau surėksiu,
Kad sapnuotum tik mane!!!!!!!!!……..

muzika ir žodžiai: Sigitas Lobė

11.

Man išties nepatiko
Kad mane paliko jinai
Ir man viskas gerai
Gal tik šiek tiek susivėlė plaukai

Ir aš drąsiai einu
Tik kartais suklupęs krentu, lūžtu
O nukritęs randu kas
Man buvo brangu, skaudu, graudu

Pr.
How do you do, no smoke, no drink, I do.
How do you do, no smoke no drink, I do
O kai aš turiu, rūkau, geriu
Tai po velnių, man nusispjaut
Ar tau sunku, ar tau graudu
Juk aš šiandien rūkau geriu, rūkau geriu
Juk aš šiandien rūkau geriu, rūkau geriu
Šiandien rūkau geriu, rūkau geriu
Šiandien rūkau geriu, rūkau geriu

Ir nepadės man vaistai
Matos man jau ateina ragai, blogai
O tu man sakai kvėpuoti
Kvėpuoti giliai, ramiai
Bet juk ką tu žinai,
Juk tu to nejutai, nebandei
Ir žinai, šindien greičiausiai
Aš galėčiau mirti laisvai, lengvai

How do you do, no smoke, no drink, I do.
How do you do, no smoke no drink, I do
O kai aš turiu, rūkau, geriu
Tai po velnių, man nusispjaut
Ar tau sunku, ar tau graudu
Juk aš šiandien rūkau geriu, rūkau geriu
Juk aš šiandien rūkau geriu, rūkau geriu
Šiandien rūkau geriu, rūkau geriu
Šiandien rūkau geriu, rūkau geriu

ZALA - Septynios pėdos

1. Tavo gyvenimas

Gyvenime kažkam bičių medus,
kažkam rankon žadėtas dangus,
o man - tik vynas pusiau saldus.
Gaila,
mes einam skirtingu keliu.

Gyvenime kažkam ištirpo medus,
kažkam netikėtai prakiuro dangus,
o man visai visai nesvarbu -
man užtenka ir to, ką aš šiandien turiu… užtenka ir to, ką šiandien turiu…

Mano žodžiai tau - ne tai kas garžu,
mano žodžiai iš tų,
kuriuos reikia ištarti laiku:
Good bye my friend, Good bye…
tai neskambinki man, nes tikriausiai aš būsiu kitur… tikriausiai aš būsiu kitur…

3. Lyja lietus

4. Neapčiuopamai tikra

5. Ir tai viskas

viskas nuosekliai paprasta
nors kaskart pradedam iš pradžių
galva atidarom duris,
likusiu turtu - vartus,
gal dėl to, kad legviau pakeltume žvilgsnį tavo akių,
viskiu užpilam viską, kad lengviau pakeltume žvilgsnį tavo akių

manai šoki greičiau už dievą,
o, iš tiesų, sukiesi ant savo ašies
dvidešim metų mokais tam, kad veliau nematyt išeities
o gal tik tam, kad lengviau pakeltum žvilgsnį tavo akių
viskiu užpilam viską, kad lengviau pakeltume žvilgsnį tavo akių

aš tau atiduosių viską,
priglausk mano turtus
man negaila nieko,
juk viskas sueina į žodį “tu”
gal dėl to kad lengviau pakelčiau žvilgsnį tavo akių
viskiu uzpilu viską, kad lengviau pakelčiau žvilgsnį tavo akių

7. Septynios pėdos

8. Прошчиалная

9. Plaukiam kartu!

10.

Už lango naktis
Aplinkui tamsu
Tik tavo lange dar dega šviesa
Užmiega žaislai, kai saulės nėra danguje
Pabunda sapnai, kai miega vaikai
Nubunda naktis kartu su žvaigždėm
Ten aukštai danguje

Tegul naktis priglaudžia tave
Kol nenušvito diena
Ir rytas skaidrus
Neišsklaidė tavo sapnų

Vėjas gaivus išskleidžia sparnus
Jau kelias rasa, kai nubunda aušra
Tik tavo lange dega šviesa

Miegoki ramiai, kaip miega daiktai
Ir tu sapnuose sutiksi paukščius
Kaip vėjas laisvus

Užmerki akis šiltam patale
Ir naktis sugebės pakelti tave
Kur šviečia žvaigždėtas dangus

Užgęsta šviesa tavo lange
Ir rytas niūrus nebus toks baugus
Kai apsiniaukęs dangus

Neišleistos dainos

Aš tau nepalinkėsiu nieko:
Nei vėjo, nei geros kloties
Aš tik ištiesiu ranką,
Kai šito tau išties reikės

Jei ištiesi man ranką
Aš tau nukaposiu pirštus
Sukišiu į tarką ir paruošiu
Paruošiu tau pietus

Sėdi prie išdžiuvusio fontano,
Kur vidury dar likusi bala,
Kurioj tikriausiai veisiasi mikrobai
Ir kažkieno supuvusi siela.

O ant to gretimo suoliuko sėdi
Taip nuo pasaulio nutolusi mergina.
Jos debesys - tai cigarečių dūmai
Ir pelenais pavirtę jos sapnai.

O tu jauti po venas nardo
Balti, kutenantys rykliai,
Atklydę iš to išdžiuvusio fontano
Ieškodami, kur jiems gerai.

Tarytum tu jam visas miestas
Ir miestas tavyje.
Negali neegzistuoti niekas
Jei jau visiems išdalinai save.

O ant to gretimo suoliuko sėdi
Taip nuo pasaulio nutolusi mergina.
Gyvenimo jos tikslas – akimirka,
Orgazmas viduje.

Ir kaip nusipenėjųsį balandį
Veji šalin blogas mintis.
Bandydamas tu prisiminti,
Kur dingo ta nepakartojama viltis.

Gal ten, kur unitazai,
Tokie balti balti…
Na štai kur dingo mūsų išmintis -
Tualetų vamzdžiais vis žemyn žemyn…

O ant to gretimo suoliuko sėdi
Taip nuo pasaulio nutolusi mergina.
Ir jai neegzistuoja niekas
Net sąvoka – “kokia keista”.

Tarp Senelio Šalčio ir Besmegenio,
Vienas žingsnis, per Kalėdas aš
Tarp jų vidury, per Kalėdas aš tarp jų vidury
Gali sutikti Kalėdas, sėdint tualete,
Tai nėra romantiška, bet yra saugu
Tai nėra romantiška, bet yra saugu
Gali studijuoti mikrobiologiją,
Pažinti mikrobus, bet aš tarp jų vidury,
Bet aš vistiek tarp jų vidury,

Kalėdos, Kalėdos mus taip veža Kalėdos,
Kalėdos, Kalėdos mus taip veža Kalėdos,
Ir mes visada tarp jų vidury,
Mes su tavim tarp jų kažkur vidury

Aš laisvas kaip troleibusas,
Gražus kaip saulėtekis,
Bet vis tiek manęs nieks už tai darbe nepagirs,
Bet vis tiek manęs nieks darbe nepagirs,
Aš ieškojau kas eitų, šviesos kryptim,
O neradęs, nusprendžiau šviesti kely,
O neradęs, nusprendžiau šviesti kely,
Man nesvarbu kas tu toks, ar kas tu tokia,
Svarbu sveika tarpinė tarp tavo ausų,
Svarbu sveika tarpinė tarp tavo ausų,

Kalėdos, Kalėdos mus taip veža Kalėdos,
Kalėdos, Kalėdos mus taip veža Kalėdos,
Ir mes visada tarp jų vidury,
Mes su tavim tarp jų kažkur vidury.

Kai tu pamanysi, kad tau labai blogai,
Užeik pas mane, aš tau pasakysiu, viskas gerai,
Tai aš pasakiau savo draugui, jis pamanė,
Kad aš juokauju, jis iki šiol mano,
Kad aš kvailai juokauju dėl to jis su manim net nebendrauja,
Aš pasakiau,

Man nesvarbu, su kuo tu eini,
Svarbu tik tai, kad tu pareitum

Tu išmokai gerti, išmokai rūkyt, tik neišmokai,
Vieno, Dieve, kaip visa tai nors trumpam pristabdyt,
Tave mylimoji paliko, aš ja puikiausiai suprantu,
Juk gyvenime sunku eiti nežinia kur,
O aš tau kartoju,

Man nesvarbu, su kuo tu eini,
Svarbu tik tai, kad tu pareitum
Man nesvarbu, su kuo tu eini,
Svarbu tik tai, kad tu pareitum

Tau daktarai sako, nuo to, kuo tu sergi,
Vaistu nėra, tai netiesa, tai netiesa,
Tiesiog jie nepažįsta manęs,
Ir kai tu pamanysi, kad tau labai blogai,
Paskambink man, aš tau pasakysiu, kad viskas gerai,
Ir dar……

Man nesvarbu, su kuo tu eini,
Svarbu tik tai, kad tu pareitum
Man nesvarbu, su kuo tu eini,
Svarbu tik tai, kad tu pareitum.

Atėjo karta draugas
Maniau, užkąsti konfeti
Iš pirmo jis tylėjo
Paskui pasakė “pilk”
Aš ištraukiau, ką turėjau
Kaimynams pasiūliau aš išvykti
Juk mes vaikinai

Vrot mene čich pech

Vėliau jis sušuko “geiša”
Aš pasakiau “gerai”
Kiekvienas mato tamsą
Sunkiau mastyt šviesiai
Ir taip mes diskutavome ilgai
Jis man citavo Froida
Aš jam sakiau “okei”

Vrot mene čich pech

Mes atsiradome koncerte
Neatsimenu tik, kaip
Iš pirmo buvo keista
Vėliau sušukome “aurai bandzai”
Judėti buvo lengva
Šokant su dievais
Juk rokenrolas gyvas

Vrot mene čich pech

Mums buvo per mažai
Nors daktaras pasakė
“Jums dar gulėt ilgai
Matos, kol ateis nauji laikai”
Tai va, brolyčiai,
Net rokenrolas kenkia
Jei juo sergi ilgai

Mano mintys užlūžo,
arba kažkas ne taip galvoje,
nes mano mintys vis sukas apie tave.
Ir aš jau seniai paspausčiau escape,
jei tik žinočiau kaip.

Aš užsimerkiau,
man nereikia akių,
kad prisiminti, kas buvo,
ir dar labiau matyti, kas bus.
O tu man sakai,
kad aš gyvenu praeitim.
Taip brangioji, kaip visada tu teisi.

Tavim aš sergu…

Neskambinki man tik tam,
kad pasakytum - eilinį kartą žmonės išsilaipino mėnuly.
Neskambinki man tik tam ,
kad pasakytum - kažkur tai šiaurėje ištirpo sniegynai.

Man giliai nusišvilpt su kuo tu pariši,
man net giliai nusišvilpt,
o su kuo tu užmigsi.
Aš ieškau tik tai to,
kas galėtų įpilti,
nes aš noriu viską pamiršt, kad…

Tavim aš sergu…

Išties aš nežinau, ko trokštu
Ar mėlyno dangaus kaip paukščiai
Ar kilt labai aukštai
Man jau gerai

Kaip ir vakar, vakar, vakar
Kaip ir vakar, vakar, vakar,
Man jau gerai

Žinau tikrai, tiesos pakaks
Ir melo, ir perdėtos kančios
Vaidint gana gražiai
Užteks tikrai

Kaip ir vakar, vakar, vakar
Kaip ir vakar, vakar, vakar,
Man jau gerai

Užteks tikrai
Pabandyk nors kartą išlikti savimi
Išmok tikėti tuo, kas tiki tavimi
Ir tu suprasi, kad ne viskas taip blogai
Kaip sakė tau, kaip sakė tau
Kaip sakė tau draugai
Draugai
Tavo draugai
Tavo draugai

Pažvelk koks atviras dangus
Nelis čia niekada lietus
Gyvenk labai linksmai
Ar tau gerai?

Kaip ir vakar, vakar, vakar
Kaip ir vakar, vakar, vakar,
Man jau gerai

Ar tau gerai?
Ir aš žinau, daugiau nebus kaip vakar
O aš tave taip gėriau, gėriau
Tai buvo vakar,
Tiktai vakar.

Prabėgus tūkstančiui dienų
Ateis mintis, klajojusi svetur
Ir tyliai, tyliai, tyliai, sušnibždės ausin
Tikėki tuo, kas tiki tavimi
Kol dar tokių yra ?!!!!!!!

Praūžus šėlstančiom audrom
Suprasi tu, gyventi sunku
Vaidinti juokdarį, kai tau graudu
Nors tą vaidmenį atlikt
Tau pavesta dievų
Tikėk nors juo !!!!!!!

Petras viešnamyje,
didžiąją laiko dalį,
dirbo santechniku.
Jis puikiai išmanė,
kada baigiasi meilė,
net nežvilgtelėjęs į laikrodį.

Petras žinojo -
nesvarbu kur tu sėdi ir kieno esi vaidmeny - visi tuo pačiu negaluoja,
nors paimk visiems ir klizmas statyk.
Jis nebuvo žiaurus,
nors, palyginus su Markizu de Sadu tas atrodė vaiku,
bet juk viskas,
kas pasaulyje gražiausia,
reikalauja savo aukų.

Dėl to jis tapo paprasčiausiai ramus:
juk, dvi dešimtis metų bevalant vamzdžius, tampa juokinga domėtis kažkuo tai kitu.

Ir, deja,
kartais klaidinga manyti,
kad Petras esi ne pats tu.

Aš esu ten, kur debesys
Juda pirmyn
Aš esu ten, kur saulė šildo
Mano jausmus
Ten pykčio nėra, kuris būna
Visad greta
Ten nėra laukų nusėtų
Mūsų ginklais

Ten mergaitė maža
Man laimes linkės kelyje
Nors aš žinau, kad negrįšiu
Daugiau niekada

Tuose laukuose tiek daug
Nuostabiausių gėlių
Jos pražys, kai aš užmigęs
Pabusiu sapne
Jos glostys mano plaukus
Šviesiai baltus
Gaila, kaš to nepatirsiu
Daugiau niekada

Ten mergaitė maža
Man laimes linkės kelyje
Nors aš žinau, kad negrįšiu
Daugiau niekada

Man taip gaila keliauti
Iš čia
Ir žinoti, kad viskas
Baigsis vėliau
Bet šypsena mano veide
Nedings niekada
Nes man liko žavingos akimirkos
Tavo veide

Ten mergaitė maža
Man laimes linkės kelyje
Nors aš žinau, kad negrįšiu
Daugiau niekada

Baltas vėjas praūžė pro baltus sodžius
Ir nuskynė lelijas, lelijas.
Baltas vėjas tau nupynė vainika
Tą vainiką iš lelijų, lelijų.

Piktos kalbos tą vainika suplėšė
Ir paliko leliją, leliją.
Dievas verkė tai išvydęs,
Jam pagailo, gaila lelijos, lelijos.

Laimė paukštei ta lelija
Patiko, tiko, lelija, lelija.
Paukštė pakilo aukštai, norėdama
Nustebinti saulę savo grožiu, grožiu
Lelijos, lelijos.

Bet pavydūs žvilgsniai ją pakirto
Ir ji krito, lelija, lelija.
Baltas vėjas ją pagavo ir įpynė
Į tavo plaukus, lelija, lelija.

- O dieve mano, koks grožis! -
- Sušuko pievos, - lelijų lelijų…
- O baltas vėjas bučiuos tave,
- O mano, o mano lelija, lelija.

Kodėl taip aukštai
skraido medžių lapai?
kodėl jiems tik atviras langas
atstoja duris?

kodėl į draugo ištiestą ranką
reaguoja pernelyg jau šaltai?
kodėl vėjo nešamą dainą
mes išklausom retai?

neklausk manęs, kodėl,
aš nežinau,
nežinau, kodėl.
neklausk manęs, kodėl,
aš nežinau,
nežinau, kodėl.

kodėl čia gyvenantys žmonės
nebetiki žodžiais gražiais?
gal todėl kad dažnai skambantys žodžiai
netenka savo prasmės?

gal tik todėl
aš tau niekad nebekartosiu
kad viskas bus jau gerai,
gal tik todėl…

neklausk manęs, kodėl,
aš nežinau,
nežinau, kodėl.
neklausk manęs, kodėl,
aš nežinau,
nežinau, kodėl.

Jos kimono – stebuklas tiems,
Kas nežino, kas slypi po juo
Truputis kalcio, medaus
Ir dar Dievas žino ko

Jos judesiai - paslaptis tiems,
Kas tiki gamtos reiškiniais
Kai ji ateina miško takais
Aš vis dar klajoju savais

Nes niekas tiksliai nežino
Juokiasi ar verkia jinai
Laimės paukštė pakilo
Spėju greičiausia jinai

Kiekvienas namie turi savo Džokondą
Bet norėtų turėti ir ją
Kiekvienas svajoja turėti po paukštę
Kad laikytų uždaręs narve

Neverta blaškytis
Nuo lango prie lango
Pasaulis mažytis
Susitiksim mes troleibusų parke

Kiekvieną rytą gali keltis į darbą
Užvirus, išgerti puodelį arbatos,
Bet tau kažkas kelia nerimą
Gal tai, kad jau viskas ne kartą prasukta.
Nors tavo darbas humaniškai paprastas
Iš vietos į vietą kilnoti popierius,
Bet dvidešimt penktas prabėgęs gimtadienis
Sukelia norą tau suptis kilpoje

Gyvenk kuo smagiau
Paskiepysim tave nuo liūdesio sifilio
Gali išvykti į Niujorką ar Taliną
Susirasti sau ten tinkamą partnerį
Ir galbūt tau pasiseks susikurti
Materialiai palankų gyvenimą
Mano draugas šamanas kartą pasakė:
“Žinai, sunku pakeisti šitą pasulį,
Lengviau nusipirkti sau playerį su reversu,
Kad nuolat suktum šitą melodiją”

Gyvenk kuo smagiau
Paskiepysim tave nuo liūdesio sifilio

Onute, einam su manim pašokti
Leisk man karštai priglausti tave
Visokių šokių gali greit išmokti
Jeigu tu paklausysi manęs

Gyvenk kuo smagiau
Paskiepysim tave nuo liūdesio sifilio

Gyvenantis žmogus
Dideliam mieste
Išskleidė sparnus
Magnetiniam lauke

Lyjantis lietus
Betoniniam miške
Išskleidė lapus
Atominiam lauke

Klausyk, ar tu gyveni iš tiesų,
Ar tu tiktai egzistuoji?
Ir kas, po velniu, jeigu ne tu
Ágyvendins tavo svajonę?

Dirbantis žmogus
Bombų fabrike
Pametė jausmus
Sprogusiam ceche.

Verkiantis dangus
Cheminiam mieste
Pavertė namus
Subliuškusia mase.

O aš mačiau save
Su didele barzda
Tai labai klaiku
Bet savotiškai žavu

Girdi slegiančią tylą?
Tai nupjauti telefono laidai
Ir palikę pravirą langą,
Pro jį išėjo draugai.

O rašyti laiškus neverta
Čia laiškus plukdo laivais
Geriau paskaityk apie meilę,
Kurią nešą elektros laidai.

Ir sudaužyti herojaus jausmai
Virto šukių kalnais,
Atleisk, man juokinga kai apie tai
Šneka meilės kariai.

Bėk, sese, bėk,
Nes pavijus suėstų vilkai
Bėk, sese, bėk
Nes aplinkui tik ganos ožiai

Girdi, kažkas vaikšto
Tyliai, pirštų galais
Uždaro duris
Nors jie tai vadina langais

Ir iškeliauja tavo laiškai
Paslaptingais vamzdžių takais
Nukapoti laidai
Tai nieko, šiąnakt jie keliauja sapnais

O tu jauti, kažkas netaip
Perdaug, perdaug gražiai
Šypsosi tau įkandin
Tavo vilkai.

Diskografija

Molekulių džiaugsmui

Linkėjimai tau

ZALA - Septynios pėdos

Neišleistos dainos

„Dharmos Whalkatos” A. Zalieska, D. Žvirblis ir D. Razauskas

Zala Driukas ir Simas, mintis

Arbatos koncertas Ukmergėje