Taip valkataudami po savo vidines šalis (ne)tyčia susitiko Darius Žvirblis iš grupės „Atika”, Andrius Zalieska iš grupės „Arbata” ir Domantas Razauskas. Kokiais tik vardais jų nekrikštijo: krikščionys, budistai, bardai, girtuokliai, abstinentai, pankai… Niekas neprilipo. O gal kaip tik - prilipo viskas. Todėl, kad dainuodami savo dainas Darius, Andrius ir Domantas negalvoja apie žanrus, stilius, valstybės perversmus ir tarptautinius konkursus, televizijas ir laikraščius, globalinį atšilimą ir visas pasaulio krizes.

„Mes neturime nei menkiausio poreikio save kaip nors identifikuoti”, - sako D.Razauskas. „Mus net sunku pavadinti gerais draugais, tiesiog gera būti kartu bet kokiomis aplinkybėmis”, - su ašaromis akyse prisipažįsta D.Žvirblis. „Nežinau, nežinau… Man atrodė, kad mes tiesiog dainuojam savo dainas, bet dabar imu įtarti, kad yra šis tas daugiau”, - švelniai raustelėjęs porino A.Zalieska.

Tad „Dharmos Whalkatos” nėra grupė. Tai greičiau reiškinys, bendras vardiklis to, ką šie trys atskirai kuriantys žmonės nori perduoti savo dainomis. Žinutė, kurią gavęs greičiausiai nebepaliausi valkatauti…